Greito užšaldymo kameros

Apie produktą

Pramonės įmonėms siūlome staigaus užšaldymo kameras pritaikytas labai greitam šviežių ir paruoštų maisto produktų atvėsinimui gaminant įvairius užšaldytus pusgaminius, ledus. Intensyvus užšaldymas nuo paprasto šaldymo skiriasi kardinaliai. Produkcija galima užšaldyti ir standartiniame šaldiklyje, tiesiog šis procesas vyks ilgiau. Jei užšaldomas produktas yra be pakuotės bus prarasta gana didelė dalis produkcijos dėl džiūvimo, o jei supakuota po pakuote susidarys daug susikondensuoto šerkšno. Staigaus užšaldymo kamerose priklausomai nuo technologinio proceso yra palaikoma žymiai žemesnė patalpos oro temperatūra apie -34C, kai pučiamo šalto oro temperatūra yra apie -40C. Tokius parametrus rekomenduoja naudoti tarptautinė standartizavimo institucija EUROVENT pagal SC5 standartą, kai oro drėgmė greito užšaldymo kambaryje yra 95% ir dT=6K. Visu pirma tokie šokinio šaldymo įrangos parametrai užtikrina optimalias veikimo sąlygas su racionaliais atlaidinimo ciklais šerkšnui pašalinti. Tokiu būdu žymiai sumažėja eksploatacinės sąnaudos ir nors įranga parinkta prie tokių parametrų yra brangesnė, bet tai greitai atsiperka. Antras faktorius kas skiria pramoninę užšaldymo kamerą nuo paprastos yra ventiliatorių išvystomas oro slėgis. Užšaldymo kambario viduje yra sukuriamas tarsi mini uraganas. Kuo jis yra didesnis, tuo greičiau šaltis prasiskverbia į užšaldomo produkto šerdį ir ją atvėsiną.

Greito užšaldymo kamerų savybės:

  • Šaldymo sistema parinkta pagal EUROVENT SC5 parametrus
  • Oro slėgis 100-120Pa
  • Rekomenduojamas patalpos aukštis nuo 3000mm
  • Šaldymo galios nuo 7kW prie SC5 parametrų
  • Garintuvo ventiliatorių menčių pašildymas
  • Didelis tarpas tarp lamelių nuo 12mm
Modeliai
Šiek tiek informacijos apie staigaus užšaldymo technologijas. Šis konservavimo procesas yra pagrįstas maisto produktų laikymu žemesne nei užšalimo temperatūra. Užšaldant pakinta medžiagos būsena ir įvyksta fazės būsenos pasikeitimas, paversdamas visą maiste esantį vandenį ir drėgmę į ledą. Paprastai šis taškas būna nuo -18 °C iki -35 °C, tačiau tai priklauso nuo produkto rūšies. Šio proceso pagrindinė užduotis yra greitai sumažinti mikroorganizmų esančių produktuose biologinius procesus ir tuo pat metu žymiai nepakeičiant jų maistinių savybių. Papildomai užšaldymas sumažina cheminę ir enzimų veiklą, produktų oksidaciją. Viso yra išskiriamos tris skirtingos užšaldymo rūšys:
  1. lėtas, kai šaldoma buitiniuose šaldikliuose ar dideliuose šaldymo kambariuose;
  2. vidutinis, kai užšaldymas vyksta tuneliuose pučiant -40C oro temperatūrą;
  3. greitas, naudojamas pramonėje ir profesinėje veikloje.  Procesas susideda iš staigių temperatūros pokyčių, kuriuos pasiekus temperatūra stabilizuojasi apie -18 ºC.
Pasaulyje yra labiausiai paplitusios tris užšaldymo technologijos:
  1. šaldymas oru.
  2. kontaktiniai šaldikliai (angl. plate freezers) tinka jūros gėrybėms ir žuviai šaldyti į stačiakampio formos blokus.
  3. kriogeninis šaldymas panaudojant azotą, CO2 dujas. Tai yra labai greitas būdas šaldyti, bet kartu ir brangus.
Svarbu atsižvelgti į tai, kad nors užšaldant maistą šaldymo kameroje bakterijų veikla dažniausiai yra paralyžiuota, jos ir toliau gyvena, todėl labai svarbu išlaikyti nepertraukiamą šaldymo grandinę viso proceso metu nuo gamybos iki realizavimo, kad bakterijų veikla vėl neatsinaujintų ir maistas nesugestų. Nutraukus šaldymo grandinę ir vėl suaktyvėjus bakterijų veiklai, pakartotinai užšaldyti produkto, išsaugant jo maistingąsias savybes, nepavyks.
Šaldant vaisius ir daržoves siūloma juos blanširuoti t.y. tam tikrą laiką (priklausomai nuo produkto) panardinti į verdanti vandenį, vėliau į leduotą, vėliau tinkamai išdžiovinus produktus galima užšaldyti šaldymo kameroje. Šis procesas padeda de aktyvuoti dalį enzimų ir mielių esančių gyvuose vaisiuose ir daržovėse. Užšaldant mėsą ar žuvį siūloma ja supakuoti taip apsaugant paviršinį sluoksnį nuo „nudegimo“ šaltu oru.
Užšaldant karštą, šviežiai paruoštą maistą jį pirma reikia atvėsinti iki +3C ir tik tada užšaldyti, nes kitaip procesas žymiai užsitęs ir bus neįmanoma užšaldymo šaldymo kameroje viso proceso metu palaikyti žemesnę nei -18C temperatūrą. Vykdant šviežios skerdienos atvėsinimą yra naudojamos skirtingos technologijos. Šiuo metu populiariausia yra šokinio šaldymo tunelyje sprendimas, kuomet yra sudaroma ledo žievelė aplink skerdieną, o paskesnis atvėsinimas vyksta įprastiniu užšaldymo būdu.
Kai kuriuos maisto produktus yra nerekomenduojama užšaldyti, nes apdorojant jie gali prarasti savo tekstūrą ir maistingąsias savybes. Nors užšaldymas yra įmanomas, jei jis atliekamas teisingai, tačiau  yra labai didelė tikimybe, kad maisto produktas suges šio proceso metu. Tai yra šie produktai:
  1. Vaisiai ir daržovės, kurios bus vartojamos šviežios po atitirpinimo, jeigu jas atitinkamai neapdoroti prieš užšaldant (blanširuoti).
  2. Maisto produktus su aukštu riebalų kiekių (užtepėlės, padažai ir pan.), nes jos skyla užšaldžius.
  3. Pieno produktus, nes jie dužta užšalę.
  4. Daug krakmolo turintys maisto produktai (makaronai, bulvės, ryžiai).
Pagal projekto galimybes mes siūlome maisto užšaldymo šaldymo patalpas montuoti apie 3m aukščio, tada galima naudoti aukštesnius užšaldymo įrenginius (garintuvus), kurie siauresni nei standartiniai ir viduje lieka daugiau grindų ploto vežimėliams su užšaldoma produkcija.  Taip pat tokie garintuvai maksimaliai išnaudoja natūralios konvekcijos dėsnius ir juose yra montuojama dvigubai mažiau ventiliatorių, nes jie yra sumontuoti palubėje kur oras yra šilčiausias ir kad jį „suvalgyti“ reikia sunaudoti mažiau energijos.
Energijos suvartojimas pramoninėse užšaldymo kamerose yra labai svarbus punktas. Tokio tipo patalpose yra nerekomenduojama saugoti produkcijos, nes jos dirba prie sunkesnių šaldymo sąlygų ir suvartoja 50-30% daugiau elektros energijos lyginant su standartine šaldymo kamera šaldiklio tipo. Esant poreikiui galime pasiūlyti valdymo automatiką, kuri gali perjungti šaldymo režimą į priimtina sandėliavimui (-18C).
Turite klausimų?
Susisiekite su mumis